Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (20)
abejingas žmogus
Kraunama...
Lietuvių–anglų kalbų žodynas
pasyv‖ùs
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
neveiklus, bevalis, abejingas
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
P. žmogus. P. charakteris. Vaidina jis tenai tik pasỹvų vaidmenį.
2
Reikšmė
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
~iai̇̃ laikosi.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
abeji̇̀ngas, abeji̇̀nga (1)
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
nesidomintis, nesigilinantis, nekreipiantis dėmesio, nesirūpinantis; sin. šaltas, indiferentiškas: Vi̇̀skam abeji̇̀ngas žmogùs. Patikė́k, ji̇̀ nėrà táu abeji̇̀nga. Atródo, kàd jám į̇̃prasta bū́ti abeji̇̀ngam. Egzaltúota ãktorių vaidýba paliẽka žiūrõvą abeji̇̀ngą tám, kàs vỹksta scènoje.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Vi̇̀skam abeji̇̀ngas žmogùs. Patikė́k, ji̇̀ nėrà táu abeji̇̀nga. Atródo, kàd jám į̇̃prasta bū́ti abeji̇̀ngam. Egzaltúota ãktorių vaidýba paliẽka žiūrõvą abeji̇̀ngą tám, kàs vỹksta scènoje.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
išreiškiantis nesidomėjimą, šaltumą: Pranešė́ja kalbė́jo abeji̇̀ngu, bespalviù balsù. Sutrikaũ pamãtęs abeji̇̀ngą jõ žvil̃gsnį.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Pranešė́ja kalbė́jo abeji̇̀ngu, bespalviù balsù. Sutrikaũ pamãtęs abeji̇̀ngą jõ žvil̃gsnį.
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
pococurante
Kraunama...
Anglų–lietuvių kalbų žodynas
šált‖as
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
kuris žemos temperatūros
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Š. oras, ruduo. ~à diena. ~à sriuba. ~i̇̀ valgiai. Jį išpylė š. prakaitas. Man ~a (ima šaltis).
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
nelaikantis šilumos
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Š. kambarys. ~i̇̀ drabužiai.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
mažai šildantis
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
~à saulė (rudenį).
4
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
atliekamas be ugnies, nepakaitinus
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Š. geležies valcavimas. Š. plaukų garbanojimas.
5
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
blaivus, nesikarščiuojantis
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
~o proto žmogus. Š. galvojimas.
6
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
bejausmis, abejingas
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Jis gana š. žmogus. Jų (tarp jų) santykiai gana ~i̇̀. Š. atsakymas, priėmimas.
7
Reikšmė
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
~ai̇̃ į ką žiūrėti.
8
Reikšmė
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Oras eina ~ỹn.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
jautrùs
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
kuris greit reaguoja
abejìngas
kuris nereaguoja
Kai palieti žmogaus asmeninius interesus, jis labai jautrus. Tačiau dar neretai pasitaiko, kad tas pats žmogus visiškai abejingas visuomenės reikalams rš.
Jautriam žmogui ir dėl svetimų nelaimių širdį skauda, o nejautrus ir savų nesigaili rš.
abejìngas
kuris nereaguoja
Kai palieti žmogaus asmeninius interesus, jis labai jautrus. Tačiau dar neretai pasitaiko, kad tas pats žmogus visiškai abejingas visuomenės reikalams rš.
Jautriam žmogui ir dėl svetimų nelaimių širdį skauda, o nejautrus ir savų nesigaili rš.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
kuris atjaučia, gailestingas
bešir̃dis
kuris (kas) neatjaučia, žiaurus
Kaip mes tokie pasidarėm, kad iš jautrių tapom beširdžiai, ir tai imta laikyti normaliu reiškiniu? rš.
bešir̃dis
kuris (kas) neatjaučia, žiaurus
Kaip mes tokie pasidarėm, kad iš jautrių tapom beširdžiai, ir tai imta laikyti normaliu reiškiniu? rš.
Antonimų žodynas
dedamas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
kaip dẽdamas Juk ans žmogus i yra kaip dẽdamas (be nuomonės, abejingas). Slnt.
kai grabañ dẽdamas Verkiau kai grabañ dedamà. KltŽ 392.
Palyginimų žodynas
rambùs, rambi̇̀ (4)
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
sunkiai pavaromas, nebijantis botago, nebaikštus (ppr. apie arklį): Griñdiniu dardė́jo veži̇̀mas, tráukiamas rambaũs arklė̃ko. Sù rambiù árkliu toli̇̀ nenuvažiúosi. Rambùs jáutis nesibai̇̃do. Apsiprãto kai̇̃p rambùs arklỹs sù botagù (flk.).
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Griñdiniu dardė́jo veži̇̀mas, tráukiamas rambaũs arklė̃ko. Sù rambiù árkliu toli̇̀ nenuvažiúosi. Rambùs jáutis nesibai̇̃do. Apsiprãto kai̇̃p rambùs arklỹs sù botagù
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
nedarbštus, nepaslankus, nerangus, vangus: Màno výras rambùs priẽ dárbo. | aukšč.: Ìš mū́sų trijų̃ ji̇̀ bùvo rambiáusia ir̃ lėčiáusia. • ant. greitas, spartus.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Ìš mū́sų trijų̃ ji̇̀ bùvo rambiáusia ir̃ lėčiáusia.
Màno výras rambùs priẽ dárbo.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
nejautrus, abejingas: Gai̇̃lestis suspáudė màno ram̃bią ši̇̀rdį. | aukšt.: Rambesnė̃s dvãsios žmogùs per̃ prãgaro ratùs ei̇̃na ramiaũ.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Rambesnė̃s dvãsios žmogùs per̃ prãgaro ratùs ei̇̃na ramiaũ.
Gai̇̃lestis suspáudė màno ram̃bią ši̇̀rdį.
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
atgrùbti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
grùbti, grum̃ba, -o intr. K, Š stingti, darytis grubiam, nejautriam, nemikliam (nuo šalčio, nuo senatvės …): Rankos grumba nuo šalčio Grš. Tavo pirštai nuo šalčio sugrùbo, ir mano jau grum̃ba, t. y. kemba J.
apgrùbti intr. šiek tiek sugrubti: Pakišęs po vatiniu vadeles, trynė apgrubusias rankas rš.
atgrùbti žr. sugrubti: Kalvis … atgrubusiais pirštais traukė ir vis negalėjo ištraukti iš piniginės kažkokius popierius A.Vencl. Nagus atgrùbo Dkš. Nuo šalčio rankos pamėlynavo ir atgrùbo Lnkv.
| Jau senis visai atgrùbęs (pasenęs) Al.
nugrùbti plg. sugrubti: Nugrubusiais nagais susisagstė kareiviškas kelnes P.Cvir. Tavo veidas nugrubo nuo vėjo A.Vencl. Pirštai nugrùbo nuo šalčio J. Šaltas oras, net nagai nugrùbo Grš. Su nugrùbusiais nagais ir mazgo negaliu atrišt Alv. Lauke labai šalta – išėjau ir nugrubaũ rankas Žvr.
| Jis jau visai nugrùbęs (pasenęs) Lš. Jis nemenkas, bet ir aš nenugrubęs (neištižęs, tvirtas, žvalus) Vlk. Nugrùbusios, nedailios ausys, dėl to ir vadinas avys grubaũsės Trk.
pagrùbti intr.
1. šiek tiek sugrubti: Pirštai pagrùbę, nesučiupinėju Ėr.
2. prk. kiek pašalti: Šiąnakt jau kelias pagrùbo Vad.
prigrùbti intr. kiek sustingti: Mazgo nevaliojo atrišti – nagai buvo prigrùbę Vlkv.
| Žmogus į senatvę prigrum̃ba Rs. Sena boba prigrùbusi, jau neįstengia, nepajėgia dirbti J.
sugrùbti tr., intr. sustingti: Šiandie šalta, bevažiuodamas sugrubaũ rankas Kri. Sugrùbo pirštai, kad nei pasirašyti nebegaliu Tr.
| Senas, sugrùbęs žmogus – ar dar jam reik tokių niekų? Skr.
◊ širdi̇̀s sugrùbo; rš pasidarė abejingas.
užgrùbti tr., intr. sugrubti, sustingti: Užgrubaũ nagus Mrs. Šalta, rankos visai užgrùbo Alv. Užgrubau aš rankeles in šiaurųjį vėjelį Lp.
apgrùbti intr. šiek tiek sugrubti: Pakišęs po vatiniu vadeles, trynė apgrubusias rankas rš.
atgrùbti žr. sugrubti: Kalvis … atgrubusiais pirštais traukė ir vis negalėjo ištraukti iš piniginės kažkokius popierius A.Vencl. Nagus atgrùbo Dkš. Nuo šalčio rankos pamėlynavo ir atgrùbo Lnkv.
| Jau senis visai atgrùbęs (pasenęs) Al.
nugrùbti plg. sugrubti: Nugrubusiais nagais susisagstė kareiviškas kelnes P.Cvir. Tavo veidas nugrubo nuo vėjo A.Vencl. Pirštai nugrùbo nuo šalčio J. Šaltas oras, net nagai nugrùbo Grš. Su nugrùbusiais nagais ir mazgo negaliu atrišt Alv. Lauke labai šalta – išėjau ir nugrubaũ rankas Žvr.
| Jis jau visai nugrùbęs (pasenęs) Lš. Jis nemenkas, bet ir aš nenugrubęs (neištižęs, tvirtas, žvalus) Vlk. Nugrùbusios, nedailios ausys, dėl to ir vadinas avys grubaũsės Trk.
pagrùbti intr.
1. šiek tiek sugrubti: Pirštai pagrùbę, nesučiupinėju Ėr.
2. prk. kiek pašalti: Šiąnakt jau kelias pagrùbo Vad.
prigrùbti intr. kiek sustingti: Mazgo nevaliojo atrišti – nagai buvo prigrùbę Vlkv.
| Žmogus į senatvę prigrum̃ba Rs. Sena boba prigrùbusi, jau neįstengia, nepajėgia dirbti J.
sugrùbti tr., intr. sustingti: Šiandie šalta, bevažiuodamas sugrubaũ rankas Kri. Sugrùbo pirštai, kad nei pasirašyti nebegaliu Tr.
| Senas, sugrùbęs žmogus – ar dar jam reik tokių niekų? Skr.
◊ širdi̇̀s sugrùbo; rš pasidarė abejingas.
užgrùbti tr., intr. sugrubti, sustingti: Užgrubaũ nagus Mrs. Šalta, rankos visai užgrùbo Alv. Užgrubau aš rankeles in šiaurųjį vėjelį Lp.
Lietuvių kalbos žodynas
pagrùbti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
grùbti, grum̃ba, -o intr. K, Š stingti, darytis grubiam, nejautriam, nemikliam (nuo šalčio, nuo senatvės …): Rankos grumba nuo šalčio Grš. Tavo pirštai nuo šalčio sugrùbo, ir mano jau grum̃ba, t. y. kemba J.
apgrùbti intr. šiek tiek sugrubti: Pakišęs po vatiniu vadeles, trynė apgrubusias rankas rš.
atgrùbti žr. sugrubti: Kalvis … atgrubusiais pirštais traukė ir vis negalėjo ištraukti iš piniginės kažkokius popierius A.Vencl. Nagus atgrùbo Dkš. Nuo šalčio rankos pamėlynavo ir atgrùbo Lnkv.
| Jau senis visai atgrùbęs (pasenęs) Al.
nugrùbti plg. sugrubti: Nugrubusiais nagais susisagstė kareiviškas kelnes P.Cvir. Tavo veidas nugrubo nuo vėjo A.Vencl. Pirštai nugrùbo nuo šalčio J. Šaltas oras, net nagai nugrùbo Grš. Su nugrùbusiais nagais ir mazgo negaliu atrišt Alv. Lauke labai šalta – išėjau ir nugrubaũ rankas Žvr.
| Jis jau visai nugrùbęs (pasenęs) Lš. Jis nemenkas, bet ir aš nenugrubęs (neištižęs, tvirtas, žvalus) Vlk. Nugrùbusios, nedailios ausys, dėl to ir vadinas avys grubaũsės Trk.
pagrùbti intr.
1. šiek tiek sugrubti: Pirštai pagrùbę, nesučiupinėju Ėr.
2. prk. kiek pašalti: Šiąnakt jau kelias pagrùbo Vad.
prigrùbti intr. kiek sustingti: Mazgo nevaliojo atrišti – nagai buvo prigrùbę Vlkv.
| Žmogus į senatvę prigrum̃ba Rs. Sena boba prigrùbusi, jau neįstengia, nepajėgia dirbti J.
sugrùbti tr., intr. sustingti: Šiandie šalta, bevažiuodamas sugrubaũ rankas Kri. Sugrùbo pirštai, kad nei pasirašyti nebegaliu Tr.
| Senas, sugrùbęs žmogus – ar dar jam reik tokių niekų? Skr.
◊ širdi̇̀s sugrùbo; rš pasidarė abejingas.
užgrùbti tr., intr. sugrubti, sustingti: Užgrubaũ nagus Mrs. Šalta, rankos visai užgrùbo Alv. Užgrubau aš rankeles in šiaurųjį vėjelį Lp.
apgrùbti intr. šiek tiek sugrubti: Pakišęs po vatiniu vadeles, trynė apgrubusias rankas rš.
atgrùbti žr. sugrubti: Kalvis … atgrubusiais pirštais traukė ir vis negalėjo ištraukti iš piniginės kažkokius popierius A.Vencl. Nagus atgrùbo Dkš. Nuo šalčio rankos pamėlynavo ir atgrùbo Lnkv.
| Jau senis visai atgrùbęs (pasenęs) Al.
nugrùbti plg. sugrubti: Nugrubusiais nagais susisagstė kareiviškas kelnes P.Cvir. Tavo veidas nugrubo nuo vėjo A.Vencl. Pirštai nugrùbo nuo šalčio J. Šaltas oras, net nagai nugrùbo Grš. Su nugrùbusiais nagais ir mazgo negaliu atrišt Alv. Lauke labai šalta – išėjau ir nugrubaũ rankas Žvr.
| Jis jau visai nugrùbęs (pasenęs) Lš. Jis nemenkas, bet ir aš nenugrubęs (neištižęs, tvirtas, žvalus) Vlk. Nugrùbusios, nedailios ausys, dėl to ir vadinas avys grubaũsės Trk.
pagrùbti intr.
1. šiek tiek sugrubti: Pirštai pagrùbę, nesučiupinėju Ėr.
2. prk. kiek pašalti: Šiąnakt jau kelias pagrùbo Vad.
prigrùbti intr. kiek sustingti: Mazgo nevaliojo atrišti – nagai buvo prigrùbę Vlkv.
| Žmogus į senatvę prigrum̃ba Rs. Sena boba prigrùbusi, jau neįstengia, nepajėgia dirbti J.
sugrùbti tr., intr. sustingti: Šiandie šalta, bevažiuodamas sugrubaũ rankas Kri. Sugrùbo pirštai, kad nei pasirašyti nebegaliu Tr.
| Senas, sugrùbęs žmogus – ar dar jam reik tokių niekų? Skr.
◊ širdi̇̀s sugrùbo; rš pasidarė abejingas.
užgrùbti tr., intr. sugrubti, sustingti: Užgrubaũ nagus Mrs. Šalta, rankos visai užgrùbo Alv. Užgrubau aš rankeles in šiaurųjį vėjelį Lp.
Lietuvių kalbos žodynas